klykūnas

klykū̃nas, -ė smob. (2); M kas šaukia, rėkauja, daug kalba: Toksai negudrus klykūnas ardo tik rimtą darbą rš. | Kokia tu paukštelė, kokia klykūnėlė! LTR(Rm). Krantų nesimato, o klykūnės žuvėdros vis lydi mus sp.